Mėgstu kapstytis darže... pasodinti laistyti, tausoti, auginti... o vėliau džiaugtis rezultatais. Tikriausiai meilę žemei paveldėjau iš močiutės. Mano močiutė- kaimo žmogus, labai mylėjęs žemę ir tą meilę perteikęs savo vaikams ir anūkams. Mano tėveliai irgi turėjo pora kolektyvinių sodų, į kuriuos reikėdavo važiuot ir ne tik mėgautis garžiom uogom ar daržovėm, bet ir ravėt daržus, laistyt, atrodo, nesibaigiančias agurkų lysves, karpyt krūmus, sodint, kartais perdažyt sodo namą. Žinoma, šis procesas buvo vienas iš smagesnių- paimi teptuką ir teplioji, teplioji, teplioji... o tada prieina Tėtis ir sako- ne taip, reikia nuosekliai, tepti lėtai, tvarkingai... kantrybės... Mama išmokė, kaip sodinti, prižiūrėti, tvarkyti gėles, tą dievinu iki šiol;) Turiu nedidelius žalumynu kampelius, bet savo, širdžiai ir sielai mielus:)
|
Mano citrininis čiobrelis
|
|
Braškės- žydės ir duos uogelių iki lapkričio mėnesio:) |
|
Paprika |
|
Keturbriaunis čiobrelis |
|
Mėtos |
|
Šalavijas |
|
Rozmarinas |
|
Petražolės |
|
Svogūnėliai ir krapai, už jų rūg |
|
Pipirmėtės |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą